NVO koordinatorius savivaldybėje – pareigybė, tampanti „tiltu“ 

Nevyriausybinės organizacijos (toliau – NVO) savivaldybėse telkia žmones, įgyvendina iniciatyvas, teikia paslaugas ir padeda spręsti vietos bendruomenėms aktualias problemas. Tačiau tam, kad šis jų turimas potencialas būtų išnaudotas, reikalingas nuoseklus ryšys su savivaldybe. 

Šiandien NVO koordinatoriaus funkcija ne visose savivaldybėse turi atskirą, aiškiai apibrėžtą pareigybę. Neretu atveju ji tampa papildomu darbu kitam savivaldybės darbuotojui arba išsisklaido tarp kelių savivaldybės administracijos skyrių. Tuomet NVO ne visada aišku, į ką kreiptis, o savivaldybė neturi žmogaus, kuris matytų savivaldybėje veikiantį NVO sektorių ir nuosekliai rūpintųsi jo stiprinimu. 

Vis dėlto, Panevėžio miesto savivaldybė, Elektrėnų ir Kėdainių rajono savivaldybės – pavyzdžiai, įrodantys, kad gali būti priešingai. Tai – savivaldybės, turinčios atskirą NVO koordinatoriaus pareigybę. Kas pasikeičia, kai atsiranda žmogus, atsakingas už NVO sritį? 

Aiškesnis kelias organizacijoms ir savivaldybei 

Panevėžio miesto, Elektrėnų ir Kėdainių rajono savivaldybių NVO koordinatorių patirtys atskleidžia, kad vienas svarbiausių pokyčių – atsiradęs aiškumas.

„Ko gero, vienas iš pirmųjų pasiekimų – pačios nevyriausybinės organizacijos turėjo žmogų, pas kurį bet kokiu klausimu, sakykim, žinojo, kur kreiptis“, – pasakoja Kėdainių rajono savivaldybės NVO koordinatorė Audronė Stadalnykienė.

Pasak jos, svarbus pokytis yra ne tik galimybė organizacijoms gauti pagalbą, bet ir tai, kad „savivaldybė, savo ruožtu, irgi žino žmogų, pas kurį galima irgi tiesiog spręsti vienus ar kitus klausimus, ieškoti tam tikrų sprendimo būdų“.

Koordinatorius NVO padeda orientuotis, perduoda informaciją ir, esant poreikiui, teikia įvairias konsultacijas. Tuo tarpu savivaldybei – geriau suprasti NVO poreikius, veiklą ir kylančius iššūkius.  Elektrėnų savivaldybės NVO koordinatorė Eglė Butkutė-Usenko šią pareigybę apibūdina kaip „jungiantį ir stiprinantį tiltą tarp NVO ir savivaldos“. E. Butkutė-Usenko pabrėžia, kad savo savivaldybėje būtent tokiu tiltu siekia būti tam, „kad tas abipusis ryšys neštų realią naudą“. 

Galimybė matyti visą sektorių

Koordinatoriaus darbo dėka yra matomos ne pavienės organizacijos, o visas NVO sektorius. Tai ypač aktualu, kai savivaldybėje veikia skirtingo dydžio, veiklos sričių ir galimybių organizacijos.

„Savivalda šiandien turi tą vieną asmenį, kuris gerai žino organizacijų pulsą, jų stiprybes, jų problemas ir nebeliko to chaoso bei pasimetimo bendraujant“, – sako E. Butkutė-Usenko.

Toks žinojimas padeda ne tik atsakyti į kasdienius klausimus, bet ir pastebėti pasikartojančius poreikius, inicijuoti pokyčius bei ieškoti sprendimų, kurie būtų naudingi visam savivaldybėje veikiančiam NVO sektoriui.

Kėdainių rajono savivaldybės patirtis atskleidžia, kad, esant atviram dialogui, kartu ieškoma tvarių sprendimų būdų problemoms, su kuriomis susiduria organizacijos.

„Tai tiesiog viskas čia gimsta iš pokalbio“, – pabrėžia A. Stadalnykienė. 

Nuo funkcijos – prie partnerystės 

Koordinatoriaus pareigybė nėra vien administracinis sprendimas. Tai – galimybė keisti ir patį savivaldybės bei NVO santykį – nuo pavienių kontaktų pereiti prie nuoseklios partnerystės.

„Per ketverius metus, turbūt, didžiausi tie pokyčiai, kuriuos pastebiu, tai, sakyčiau, išaugęs pasitikėjimas ir atsiradusi sveika struktūra“, – pasakoja E. Butkutė-Usenko.  
„Atsiranda tas bendradarbiavimas glaudesnis ir to sąlyčio taškų atsiranda. Tiesiog atsiranda toksai kompleksinis dalykas tas NVO koordinavimas, na, tikrai, manau, palengvinantis abiem pusėms darbą“, – pabrėžia Panevėžio miesto savivaldybės NVO koordinatorė Goda Voveriūnaitė-Kaminskienė.

Pasitikėjimas ir ryšys leidžia organizacijoms drąsiau kreiptis, o savivaldybei – NVO matyti kaip partneres, galinčias padėti geriau suprasti gyventojų poreikius ir įsitraukti į sprendimų priėmimą. 

Aiškiai apibrėžtos NVO koordinatoriaus pareigybės plėtrai svarbus ir nacionalinis kontekstas. Vienas iš 2026–2028 m. Atviros Vyriausybės plano tikslų – stiprinti savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų partnerystę, plėtojant savivaldybių NVO koordinatorių funkciją ir tinklaveiką. 

„NVO koordinatoriaus funkcija svarbi ne tik tam, kad organizacijos žinotų, į ką kreiptis. Tai – galimybė savivaldybėje kurti nuoseklų dialogą, geriau suprasti nevyriausybinio sektoriaus poreikius ir stiprinti organizacijų įsitraukimą į sprendimų priėmimą. Svarbu, kad ši funkcija būtų ne papildoma užduotis, o realiai veikiantis partnerystės mechanizmas“, – įsitikinusi Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro vadovė Jolita Petraitienė.

Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras (NIPC) nuo 2021 m. rengė regioninius NVO tarybų forumus, kuriuose, nagrinėjant realias situacijas, išryškėjo NVO koordinatoriaus pareigybės poreikis. Mums svarbu, kad NVO koordinavimas savivaldybėse būtų suprantamas ne kaip papildoma administracinė užduotis, o kaip būtina sąlyga nuosekliam dialogui, pasitikėjimui ir veiksmingai partnerystei. 

NVO koordinatoriaus pareigybė savaime visų problemų neišsprendžia, tačiau ji sukuria aiškų atspirties tašką: žmogų, kuris palaiko ryšį, telkia informaciją, padeda organizacijoms ir inicijuoja pokyčius. Kol įstatyme nėra reglamentuota NVO koordinatoriaus pareigybė – tai savivaldybės biudžeto lėšos ir tam, be abejo, reikia politinės valios.

Šis straipsnis – pirmasis NIPC straipsnių ciklo apie NVO koordinatorių vaidmenį savivaldybėse. Ateityje plačiau nagrinėsime, kaip ši funkcija organizuojama savivaldybėse, turinčiose NVO koordinatoriaus pareigybę, su kokiais iššūkiais susiduria koordinatoriai, kokie sprendimai pasiteisina ir kaip galima dar labiau stiprinti savivaldybių bei NVO partnerystę.