Šių metų vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje daugeliui jaunų žmonių prasideda naujas gyvenimo etapas. Vieni įstoja į aukštąsias mokyklas, kiti pradeda dirbti, tačiau dalis lieka tarsi „tarp dviejų etapų” – neįstojo į norimą studijų programą ar dar nerado darbo, o į Užimtumo tarnybą registruotis neskuba. Būtent šiems jaunuoliams verta iš naujo pažvelgti į savanorystę NVO. Tai gali būti ne tik prasmingas būdas išnaudoti savo laisvą laiką, galimybė įgyti pirmosios praktinės patirties, išbandyti save skirtingose veiklose, geriau pasiruošti pirmajam žingsniui į darbo rinką, bet ir būti apdraustam valstybės lėšomis.
Jeigu jaunuolis po mokyklos ar studijų nebesimoko, neįsidarbina, nėra registruotas Užimtumo tarnyboje ir neturi kito pagrindo būti draudžiamas valstybės lėšomis, jam atsiranda pareiga mokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) savarankiškai. 2026 m. mėnesio PSD įmoka yra 80,48 Eur.
Tačiau yra numatyta galimybė atlikti savanorišką praktiką, kuri skiriasi nuo įprastos savanorystės NVO. Pagal Užimtumo įstatymą savanorišką praktiką atliekantys asmenys yra draudžiami sveikatos draudimu valstybės lėšomis, taip pat nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu. Tai reiškia, kad jaunuolis, kuris atitinka savanoriškos praktikos sąlygas ir ją atlieka tinkamai įforminant NVO, praktikos laikotarpiu gali turėti valstybės lėšomis užtikrinamą PSD.
Vien tai, kad jaunuolis ateina savanoriauti į NVO, savaime nesuteikia teisės į valstybės lėšomis apmokamą PSD. Tam turi būti taikoma būtent teisės aktuose nustatyta savanoriškos praktikos forma ir įvykdyti visi jos organizavimo reikalavimai.
Ką turi padaryti jaunuolis?
Pirmiausia – nebijoti kreiptis į NVO. Nebūtina turėti darbo patirties – NVO sektorius gali būti puiki vieta jos įgyti. Jaunuolis gali:
– susisiekti su pasirinkta NVO;
– pasakyti, kad norėtų atlikti savanorišką praktiką;
– aptarti, prie kokių organizacijos veiklų ir iniciatyvų galėtų prisidėti.
Ką turi padaryti NVO?
Jeigu NVO mato galimybę priimti jaunuolį atlikti savanorišką praktiką, organizacija turi ne tik susitarti su jaunuoliu, ką jis veiks, kokios bus jo atsakomybės, bet ir tinkamai įforminti savanorišką praktiką. Savanorišką praktiką organizuojanti NVO turi:
– su praktikuojančiu jaunuoliu sudaryti nustatytos formos savanoriškos praktikos sutartį;
– nustatyta tvarka informuoti SODRĄ apie savanoriškos praktikos pradžią*;
– organizuoti savanorišką praktiką pagal sutartas sąlygas;
– užtikrinti, kad jaunuoliui būtų sudarytos tinkamos sąlygos įgyti praktinės patirties.
*Apie savanoriškos praktikos pradžią SODRAI turi būti pranešta ne vėliau kaip prieš 1 darbo dieną iki numatytos praktikos pradžios.
NVO svarbu žinoti – neužtenka tiesiog priimti jaunuolį „savanoriauti”. Jeigu norima organizuoti būtent savanorišką praktiką pagal Užimtumo įstatymą, būtina laikytis nustatytos procedūros.
Jaunimas ateina ne tik su poreikiu įgyti patirties – jis ateina su potencialu. Gali atsinešti naują požiūrį, skaitmeninius įgūdžius, kūrybiškumą, gebėjimą komunikuoti socialiniuose tinkluose, domėjimąsi technologijomis, naujas idėjas ir energiją. Todėl NVO verta savęs paklausti ne tik: „Ką galime duoti jaunam žmogui?”, bet ir „Ką jaunas žmogus gali duoti mūsų organizacijai?”. Galbūt jis galėtų prisidėti prie viešos komunikacijos, renginių organizavimo, socialinių tinklų, vaizdo turinio kūrimo, darbo su bendruomene ar kitų organizacijos veiklų.
Suteikdama jaunuoliui realią atsakomybę, NVO gali ne tik padėti jam pasiruošti integracijai į darbo rinką, bet ir pati atrasti būsimą darbuotoją, savanorį ar aktyvų bendruomenės narį.
Šiandien jauniems žmonėms reikia ne tik patarimo, ką daryti toliau. Jiems reikia galimybių išbandyti save. O NVO sektorius gali būti būtent ta vieta, kurioje patirtis tampa pirmuoju žingsniu į darbo rinką.
